Archyvas

Monthly Archives: spalio 2012

Kitą savaitgalį (spalio 20-21 d.) Jonavoje vyks penkioliktas šiuolaikinio meno forumas „Homo Ludens“, kuriame ir aš skaitysiu paskaitą pavadinimu „Diena, ilga kaip gyvenimas: psichogeografinės klajonės ir miesto portretai „vienos dienos filmuose““ (šeštadienį, 14 val. Jonavos viešojoje bibliotekoje). Kalbėsiu apie tokius filmus, kaip „Человек идёт за солнцем“ („Žmogus eina paskui saulę“), „Я шагаю по Москве“ („Aš žingsniuoju per Maskvą“), „Облако-рай“ („Rojaus debesis“) Slacker, Waking Life, Before Sunrise, Before Sunset, ir t.t., bei jų simboliką. Atvažiuokit, bus smagu.

„Homo Ludens“ plakatas su programa:

Sukūriau tokią atvaizdų seriją, kurioje pamėginau susieti mano minčių vis neapleidžiančio Michelangelo Antonionio filmo „Padidinimas“ (Blow-up) idėjas ir 20 a. pradžioje spalvotos fotografijos pirmeivio Sergejaus Prokudino-Gorskio sukurtus atvaizdus. Jei skaitėte mano tekstą „Žaidžiant slėpynes su lavonu“, tikriausiai jau žinote, kodėl pastarieji man atrodo itin vaiduokliški. Taigi, kalbant apie patį kūrybinį procesą, Prokudino-Gorskio fotografijose bandžiau aptikti tą metaforišką negyvėlį, padidindamas keistas, paslaptingas fono detales. Seriją pavadinau De profundis (after Antonioni and Prokudin-Gorsky). Kas iš to išėjo, spręsti jums, bet norėčiau su tuo kažką padaryti.

———

In the light of a summer day, a dead world stares back at you from the depths of the image.